Lopšelio-darželio „Auksinis gaidelis“ (Vaikystės pedagogikos centro) švietimo pagalbos specialistai kartu su administracija inicijavo prevencinio projekto „3 taškai“ įgyvendinimą. Kas gi yra tie 3 taškai ir kodėl jie tokie svarbūs?
Projekto tikslas – pagerinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų dėl socialinės – kultūrinės atskirties, jų integraciją į geresnę gyvenimo kokybę, sudarant sąlygas kitų vaikų supratimui, pagarbai ir draugystei. Norisi pabrėžti, kad atskirtis gali būti ir egzistuoja mūsų visuomenėje ne tik dėl neįgalumo, bet labai dažnai pasireiškia ir kitais aspektais – tautinės, išvaizdos, religijos, įsitikinimų nutoleravimu arba net patyčiomis. Todėl mes matome prasmę kalbėtis jau su tokiais mažais vaikais, kaip ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai apie kitų žmonių priėmimą ir supratimą, apie dialogo svarbą ir ieškojimo ne skirtumų, o panašumų.
Mes pasirinkome tris temas (taškus), kuriuos gvildename per įvairias veiklas, pasitelkiant skirtingus metodus ir priemones. Pirmasis taškas yra – įvairovė. Šiame taške svarbu supažindinti vaikus su skirtingų žmonių tautų istorija, kultūra, tradicijomis, ugdant tolerancijos jausmą. Antrasis taškas – neįgalumas. Šioje temoje mes kartu su visais vaikais ugdome jų priėmimą, pagarbą specialiųjų poreikių turinčių vaikų, tame tarpe ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų atžvilgiu. Trečiasis taškas yra – ribos. Šiandien labai svarbu vaikams ne tik parodyti, kad negalima peržengti kito žmogaus ribos, bet ir išmokinti juos neleisti kitiems peržengti savosios: gerbti, vertinti, mylėti ir ginti save.
Žemiau pateikiamos kiekvieno iš vykdytojų refleksijų mintys:
Mokytoja Irina Puškelo: „Pristatant projekto temą ,,Įvairovė’’ daug bendravome su vaikais apie kitų šalių gyventojus ir akcentuodami tai, kad visų tautybių žmonės yra mūsų draugai, vieni kitiems turime padėti ir būti draugiškais. Skaitėme įvairių šalių rašytojų pasakas, kuriuose vaikai rasdavo skirtumų ir panašumų su savimi ir dabartiniu gyvenimu. Žaisdami žaidimus vaikai aiškinosi kas yra „asmeninė riba“, kur jos praeina ir kaip svarbu jas neperžengti. Aptarėme su vaikais kokios galimos jų asmeninės ribos, kam jos reikalingos. Vaikai rodė supratimą, atjautą, ugdė empatiją.“
Psichologė Jelena Malyševa: „Kaip patirti pasididžiavimą savo išskirtinumu, verte, išskirtinumu? Kaip galime džiaugtis, kad visi esame tokie skirtingi ir mokame draugauti, žaisti, gerbti ir suprasti vieni kitus? Kurdami vieną bendrą darbelį, dalyvaudami teminiuose žaidimuose, vaikai per vaizdą, žaidimą galėjo pamatyti, kad skirtingi žmonės turi daug bendro, panašaus. Nauji įspūdžiai, emocinė patirtis, įgyta specialiai sukurtose situacijose ir žaidimuose, padėjo pajusti ir suprasti specialiųjų poreikių turinčius žmones. Vaikai patys galėjo padaryti išvadas, kad didžiausią pagalbą ir paramą gali suteikti šalia esantis žmogus. Ypač džiugu, kad vaikai atvirai, nuoširdžiai dalijosi savo jausmais, įspūdžiais, mintimis ir visada rasdavo šiltų malonių žodžių draugui, galėjo pasakyti padėkos žodį.“
Socialinė pedagogė Tatjana Skutkevič: „Projektinėje veikloje vaikai rodė iniciatyvą bendrauti ir bendradarbiauti su savo draugais. Mažiausiems vaikučiams patiko aktyvūs žaidimai ir muzika. Vyresni vaikai atkreipė dėmesį į kūrybinę veiklą. Vykdant įvairias veiklas, vaikai sužinojo, kaip svarbu gerbti kitus, kad kiekvienas žmogus unikalus ir kad aš pats irgi esu svarbus ir vertinamas.“